LFF taurėje nepasisekė

 Ilgai lauktos LFF taurės varžybos pasibaigė skaudžiu Rokiškio FK pralaimėjimu svečiams iš Vilniaus. Prognuozuojamas pralaimėjimas dėl daugelio priežasčių. Šių metų sezone oficialiose varžybose dar nebuvome pralaimėję, tačiau po LFF taurės burtų kurie mums buvo pakankamai negailėstingi 'užsirovėme" ant vienos iš dviejų ko gero stipriausių šio etapo komandų. 

 Dar liepos mėn. stebėdami varžybas Utenoje tarp "Utenio" ir MRU pamatėme, kad varžovas solidus ir tiesiog aukštesnio lygio komanda. Norint su jais sužaisti gerai reikia daug palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Varžovų analizė leido suprasti, kad ši komanda beveik neturi silpnų vietų.

 MRU į Rokiškį atsivežė apie 20 žaidėjų, tris trenerius ir komandos vadovą. Mūsų stdiono aikštės kokybė buvo palyginta su Palangos, kaip žinia pajūrio komada žaidžia LFF I lygoje. Legendinis "Žalgirio" žaidėjas Gediminas Paberžis atkreipė dėmesį, kad mūsų aikštė nelaistoma, kad nestandartiniai vartai, stebėjosi, kad neturim techninės zonos. Ką padarysi daug ko neturim.

 Į varžybas surinkome 13 žaidėjų. Kad neturėsim visų geriausių tapo aiku prieš savaitę, kai turnyre Pandėlyje gavo traumą mūsų atakų lyderis Giedrius. Visa laimė, kad jam niekas nelūžo ir tikėkimės prieš antrą ratą jis sugrįš. Iš Panevėžio neatvyko Aurė, Egidijus ir Mantas. Išvakarėse jubiliejų šventė Gedvė, trūko dar kelių žaidėjų. Realiai ant keitimo buvo tik Edgaras. Į startą papuolė Meistras, Liudas, Dainius ir Matas. Vartuose Mutis ant pakeitimo Kalomba. Vidurio saugai Andrius ir Gasas. Kraštuose Alikas ir Agnius, Puolėjų dvejatas Marius Valančiūnas (sutikęs mums pagelbėti šiose varžybose), bei Paulius. 

 Prieš varžybas apsitarėme, kad iniciatyvą atiduosime svečiams (nors tiksliau sakant jie ir taip ją būtų pasiėmę) stengsimės atidžiai gintis padėti vieni kitiems, bei kontratakuoti. Kaip ir tikėtasi svečiai užgulė mūsų vartus. Nesužaidus ir 15 min. jau turėjom kokius 4-5 smūgius į mūsų vartus. Kol kas vyko prisišaudymas. Mes irgi pabandėme keletą tolimų smūgių. Varžybos žiūrėjosi. Sužaidus apie 20 min. turėjom superinį šansą. Mariui pavyko pabėgti nuo gynėjų ir perduoti kamuolį kertančiam Agniui, tačiau šis nepataikė į kamuolį. Po šios nesekmės Agnius ryškiai prigeso. Kaip jau būna po baudos smūgio prie mūsų vartų Mutis atrėmė stiprų varžovų smūgį, tačiau prie komuolio pirmieji buvo svečiai ir rezultatas tapo 0-1. Visa laimė, kad greit atsilošėm. Po kampinio prie varžovų vartų kamuolys atšoko Andriui ir rezultatas tapo lygus. Per vandens gėrimo pertraukėlę reikėjo nusiraminti ir toliau kovoti, tačiau nesigavo. Per likusį laiką prasileidom tris įvarčius. Didžiosios pertraukos metu daug kas kaltino Mutį, tačiau kalti visi. Juk varžovai smūgiavo nuo 16 metrų praktiškai laisvi, o kad siena blogai pastatyta tai jau patirties stoka. Prisiminkim dar prieš metus toks vartininkas beveik neegzistavo. Užaugo vaikinas kaip vartininkas praktiškai gatvėje. Tokio lygio varžybose dalyvavo pirmą kartą, nenorėkim stebuklų. Ypač gražus buvo 4 įvartis į mūsų vartus kurį pelnė brazilas Ali. Iš po gynėjų kojų po viršutine "štanga'. 

 Jau būčiau sutikęs tokiu rezultatu ir baigti varžybas, tačiau laukė antras kėlinys. Jį sėkmingiau pradėjome mes. Mariui pavyko aštrus prasiveržimas savo stiliumi ir varžovų vartininkas "išmaudomas' permetant kamuolį 'už kalnieriaus'. Gan gausi žiūrovų publika vėl patiki, o gal dar ne viskas prarasta? Jeigu pavyktų dar vienas tikslus smūgis intriga atgimtų. Ir tą šansą turėjome. Po varžovų gynėjų klaidos Mariui pavyko netgi apsivaryti varžovų vartininką, tačiau šis "dirbo" iki galo ir mūsų puolėjo smūgis buvo iš per daug aštraus kampo. Kamuolys pataikė į vartų tinklą, tačiau ne iš tos pusės. Dar viena vandens pertraukėlė buvo pačiu laiku, bet jėgos seko ir vyrai laikėsi iš paskutinių jėgų. Labai daug problemų mums kėlė jau minėtas brazilas, 'taraninio' tipo puolėjas Nr. 8 ir vidurio saugas Nr. 33 visi jie gerai žinomi Lietuvos mastu žaidėjai. Penktas įvartis į mūsų vartus išsklaidė visas abejones dėl varžybų baigties. Po jo tiesiog pradėjom birėti. Varžovai pelnė dar 2, o Mutis ištraukė dar kokius tris. Taigi galutinis rezultats 2-7. Iš pirmo žvilgsnio jis katastrofiškas, siaubingas, tačiau sudėjus viską ir įvertinus objetyviai nėra taip baisu. Tokio lygio komanda Rokiškyje lankėsi pirmą sykį. Žiūrovai pamatė daug įvarčių progų turėjome ir mes. Pagal meistriškumą varžovams nenusileidžia tik Andrius na ir dar Gasas, jam atskiras respect jau daug kartų esu minėjęs apie jo darbštumą. Aišku labai padėjo Marius ačiū jam. Visi pasivaržėme su aukštesnio lygio komanda kas irgi ne dažnai nutinka taigi vertinimas tik pozityvus.

http://www.grokiskis.lt/temos/aktualijos/2014/08/04/bilieta-i-lietuvos-futbolo-federacijos-taures-turnyro-antraji-etapa-laimejo-vilnieciai

https://plus.google.com/photos/104624101050254885866/albums/6043616078875440977?banner=pwa&partnerid=gplp0

http://www.twomenas.lt/?p=3108