Praslydom

 Tiksėjo paskutinė varžybų minutė, o švieslentė "šaukė" 2-1 "Narjantos" naudai. Galvoje sukosi įvairios mintys ir piešėsi pralaimėjimo vaizdai. Visas vakarykščių varžybų scenarijus krypo link Kupiškio pergalės. Prieš keliant "entajį" kampinį prie varžovų vartų poziciją pasirinkau ne kaip įmušti įvartį, o kaip labiau trukdyti varžovų vartininkui ir gynėjams - prie pirmosios "štangos". Beveik visi mūsų smūgiai nuo veliavėlės skriejo būtent čia. Kaip ir tikėjausi kamuolys pralėke gal kokius 5 cm. virš galvos. Varžovų vartininkas kovoje su Giedriumi kamuolį atmušė tiesiai po kojomis, kadangi į vartus smūgioti buvo per aštrus kampas teko jį skersuoti arčiau vartų. Šis prasprūdo gynėjams ir vartininkui tarp kojų ir atiteko Matui. Smūgis iš metro į tuščius vartus ir ant dūšios palengvėjo. lygiosios 2-2.

 Aišku ne tokios varžybų pabaigos tikėjomės ir ne tokio rezultato, bet yra kaip yra. Ne iš gero gyvenimo šių eilučių autoriui teko būti ne tik įvykių stebėtojui, bet ir dalyviui. Dėl įvairiausių priežasčių susirinkom tik 12 žmonių. Tik pirmam kėliniui artėjant į pabaigą metęs darbus gamykloje 'atpjovė' Meistras. Nedaug trūko, kad ir talismanas nebebūtų padėjęs.

 Varžovai pagaliau surinko  žaidėjus ir nusileisti mums tikrai neketino. Pirmame kėlinyje situaciją valdėm mes tačiau nieko pavojingo sukurti nesugebėjome. Perdavimai į priekį buvo per stiprūs arba Giedrių aplenkdavo greiti varžovų gynėjai. Perdavinmai iš kraštų buvo arba netikslūs, arba per silpni. Gynyboje padarėm vieną klaidą ir varžovų žaidėjas išėjęs praktiškai vienas prieš vieną nepaliko šansų Mučiui.

 Antrame kėlinyje pergrupavome jėgas ir užgulėm priešininkų vartus. Kombinacija tarp Giedriaus ir Aurimo baigėsi "pendeliu" į kupiškėnų vartus. Alikas sugalvojo tapti šių varžybų anticherojumi, nors pasitikėjimas geras dalykas, tačiau ne tokiu momentu. Po jo smūgio džiūgavo vietiniai sirgaliai, nes kamuolys pralėkė virš vartų. Dar vienas psichologinis smūgis mums. Iš žaidimo iškrito Paulius. Keitimo pasiprašė Alikas, kaip pats sakė:-" nebevaldau nervų tuoj ką nors prisidirbsiu". Ir vis tik rezultatą išlyginome. Po baudos smūgio Dainiaus šūvį vartininkas atrėmė, tačiau pirmas prie kamuolio suskubęs Giedrius šansų nepaliko. Dar po kelių akimirkų Giedrius galėjo mus išvesti į priekį, tačiau iš kokių 30 metrų perkėlė kamuolį ne tik vartininką, bet ir per vartus. Kupiškėnai tuo tarpu sulaukė savo antro šanso. Jų pelnytas įvartis galėtų tapti metų įvarčiu. Kaip patys sakė tai buvo perdavimas link vartų. Kamuolys atsimušė į virpstą ties "devyniuke" ir iskriejo į vartus. Trys progos du įvarčiai kur geriau gausi. Tai dar ne paskutinis smūgis mums, nes beveik išsekus varžybų laikui traumą gavo Dainius. Taigi prieš paskutinį kampinį netekom žmogaus galičio pasižymėti galva.  

 Kaip sakė Napoleonas po Borodino kautynių "Mes buvom verti pergalės, o jie buvo verti nepralaimėti". Štai tokie mūsų derbiai.