Kelionė į EURO 2012 3 dalis

2012 06 14

  Agresija tarp sirgalių apie kurią pastaruoju metu rašo spauda Gdanske visai neegzistavo. Tiek ispanai, tiek italai, tiek šeimininkai lenkai elgėsi tarpusavyje draugiškai. Jokių aistrų kurstymų nebuvo, nebent bičiuliški pasišaipymai. Po nedidelių klajonių ir vietinių patarimų suradom stadioną. Arčiau jo privažiuoti neleido apsauginiai reikalavo kažkokių spec. leidimų. Automobilį pastatėme apie 5 min. kelio iki stadiono. Iki varžybų buvo likusios 4 val. reikėjo spręsti ką veikti, nes stadiono prieigose nebuvo jokio veiksmo. Buvo keletas suvenyrų kioskų, alus iš viso už kilometro nuo stadiono matyt UEFA reikalavimu. Tramvajų eismas sustabdytas, nes visi sirgaliai iš miesto centro į stadioną buvo nukreipiami pėsčiomis. Užmušant laiką apsilankėme vietiniame supermarkete. Tenka pripažinti, kad dauguma prekių Lenkijoje pigesnės ypač maisto produktai.

 Likus pusantros valandos iki mačo pajudėjom link stadiono. Sirgaliai traukė viena ištisa minia. Pasirodė bilietų pirkėjai ir pardavėjai. Stadionas įrengtas kažkokiam pramonės rajone netgi ne už miesto, kaip sakykim Lvove. Jis visas padengtas aukso spalvos plokštėmis kurios imituoja gintarą. Jame telpa 44 tūkst žiūrovų. Iš pradžių praėjom bilietų kontrolę po to aprangos. Patekus į stadiono teritoriją buvo galima rinktis arba pasivaikščioti aplink jį arba eiti į tribūnas kur jau girdėjosi sirgalių triukšmas. Praėjus dar vienus besisukančius vartus suradom savo sektorių ir vietas. Jos buvo maždaug ties kampinio vėlevėle 13 eilėje. Apžvalga gera ypač artimųjų vartų. Knietėjo pamatyti komandų apšilimą. Pirmieji apšilimą pradėjo italai. Vienas treneris ėmėsi vartininko Bufono, kitas aikštės žaidėjų. Apšilimo metų žaidėjai beveik nesiskyrė su kamuoliu. Buvo tiek visos komandos, tiek individualūs tiek grupiniai pratimai. Daug žaidimo vienu lietimu trumpoje distancijoje, pagreitėjimai. Vėliau žaidėjai susiskirstė į poras ir perdavinėjo ilgus kamuolius. Apšilimo pabaigoje buvo smūgiuojama į vartus. Ispanų apšilimas praėjo kiek kitaip iš pradžių buvo įvairūs bėgimo, tempimo, kvadrato žaidimo kombinuoti pratimai. Daug veiksmo be kamuolio, tik apšilimo pabaigoje smūgiai per visą aikštę į vartus.

 Šalia mūsų įsitaisė įvairi publika. Keturi lietuviai, priekyje treninguotas rusas, šalia nei tai serbai, nei tai kroatai kažkas iš slavų vienas sirgo už italus, kitas už ispanus. Šiaip matėsi, kad tai įvairių federacijų tribūna. Vizualiai ispanų buvo gerokai daugiau negu italų, tačiau pastariesiems užbliovus savo Italia efektas irgi neblogas. Nurimus žaidžiančių komandų sirgaliams atkusdavo lenkai kurių čia buvo daugiausia jų Polska nustelbdavo visus. Prieš prasidedant varžyboms buvo nedidelis atidarymas na, o tada mačas. Varžybas visi matėt tad daug ką pasakoti neverta. Tik keletas pastebėjimų. Labai aukšto lygio futbolas ekrane juk nematyti kaip juda visi aikštės žaidėjai, kaip dengiasi kokio tikslumo perdavimai žodžiu fantastika. Tai buvo varžybos kada nesinorėjo, kad jos pasibaigtų. Neveltui dauguma pripažino jas geriausiomis iš pirmo rato.

 Nuaidėjus finaliniam švilpukui žiūrovai pradėjo skirstytis. Iš stadiono išėjom gan greitai, iš vietinių ultrų dar spėjom nusipirkti marškinėlius su čiampo simbolika. Žiūrovai kaip suėjo pėsčiomis į stadioną taip turėjo ir išsiskirstyti. Kol atidarė gatves, kol susigaudėm kaip išvažiuoti iš miesto praėjo dvi valandos. Kaip tyčia prasidėjo lietus kuris nesiliovė visą naktį. 5 val. ryto pasiekėm Lietuvos pasienį. Pirmadienį 11 val. iš kelionės buvo sėkmingai sugrįžta.

Tai tiek įspūdžių iš EURO 2012.