Total košmar

 Liepos 5 dieną Rokiškio futbolo komanda žaidė UAFF varžybas su Švenčionių Kūna. Prieš varžybas svarstėme kiek čia būtų galima laimėti 3-0 ar 4-1. Pergalė būtų suteikusi realius šansus pakovoti dėl 6 vietos. Varžybos pasibaigė visišku fiasko. Net praėjus kelioms dienoms dar negaliu suvokti, kas vyksta. Po tokių pralaimėjimų (čia jau ne šaltas dušas, o ledynmetis) iš tikrųjų pagalvoji ar neverta... !? ir toliau nesakysiu, nes visi ir taip suprasite ką noriu pasakyti.

 Varžybos prasidėjo mūsų atakomis, varžovai iš karto sėdo į juodą gynybą. Jų taktika buvo paprasta apsiginti, o esant progai kontraatakuoti. Nepasakyčiau, kad kūrėme 100 procentines progas, bet jų buvo. Trūko paskutinio perdavimo ir akcentuoto smūgio į vartus. Varžovai tuo tarpu savo išlaukė. Kėlinio pabaigoje po standartinės padėties, Vitalijui nesėkmingai išėjus iš vartų, kamuolys atšoko prieš mūsų vartus vienam paliktam jų žaidėjui ir šis įrideno kamuolį į tuščius vartus. Antrame kėlinyje dar labiau užgulėm priešininkų vartus tačiau vėl pritrūko tikslumo, o varžovai rungtynių pabaigoje surengė rezultatyvią kontrą ir pelnė antrą įvartį. Varžybos taip ir pasibaigė 2-0 šeimininkų naudai. Tenka pripažinti, kad pralaimėjome objektyviai silpnesniai komandai. Varžybos buvo pakankamai nervingos, nepasakyčiau, kad grubios tiesiog kietos. Varžovai stengėsi išvesti mus iš kantrybės ir jiems tai pasisekė. Prasidėjo užgauliojimai, ginčai, pykčiai kurių rezultate gėdingas pralaimėjimas. Manau pralaimėjom dėl to, kad neįvertinom varžovų, jie žaidė labai susikaupę ir draugiškai palaikė vieni kitus. Aišku yra ir sėkmės faktorius kuris šiais metais į mus niekaip neatsisuka. Pati svarbiausia blogybė tai jog neturim komandos.

 Dabar laukia dvikova su Visagino Evikonu. Bus sunku, tačiau reikia ištverti.