Lygiosios su "Uteniu"
Penktadienio vakarą Utenoje vyko UAFF futbolo čempionato rungtynės tarp Utenos "Utenio" ir Rokiškio "Pipirini" komandų. Varžybos prasidėjo abipusėmis atakomis, nes abi komandos siekė pergalės. Iki pirmo kėlinio vidurio labai pavojingų progų nebuvo sukurta iniciatyva priklausė Rokiškio komandai. Būtent tada į "Pipirini" vartus krito pirmas įvartis. Pasinaudojęs mūsų komandos gynėjų neapdairumu varžovų puolėjas tiksliai smūgiavo į viršutinį mūsų vartų kampą. Vartininkas Vitalijus tikėjosi perdavimo, o ne smūgio todėl tokiai įvykių eigai buvo nepasiruošęs. Vėl atsidūrėme besivejenčių padėtyje. Atsakomojo įvarčio ilgai nereikėjo laukti. Varžovų gynėjas sužaidė ranka savo baudos aikštelėje ir G. Sirvydis pelnė išlyginamąjį įvartį nuo 11 metrų žymės. Dar po kelių akimirkų Gedvidas smūgiavo galva, tačiau netaikliai. Varžovai atsakė pavojingu baudos smūgiu, kamuolys praskriejo visai šalia viršutino mūsų vartų kampo. Analogiškoje situacijoje prie "Utenio" vartų D. Janušonis pasirinko ne smūgį į vartus, o perdavimą į baudos aikštelę. I. Afanasjevui pavyko smūgis galva ir rezultatas tapo 2-1 mūsų naudai.
Antras kėlinys prasidėjo veržliomis "Utenio" atakomis. Mės pasirinkome žaidimą nuo gynybos su staigiais išpuoliais. Iš pradžių D. Janušonis prasiveržė dešniuoju mūsų atakos kraštu ir perdavė kamuolį prie 16 metrų linijos I. Afanasjevo smūgį blokavo gynėjas. Vėliau V. Mikalauskas iš kairio krašto skersavo į varžovų baudos aikštelę I. Afanasjevui pritrūko metro, kad pasiekti perdavimą. V. Mikalauskas išbėgo vienas prieš varžovų vartus, permetė kamuolį per vartininką šis atsimušė į virpstą. Dar po akimirkos D. Janušonis išbėgo vienas prieš varžovų vartininką tačiau smūgiavo pro šalį. Po tokių neišnaudotų progų reikėjo laukti įvarčio į mūsų vartus, taip ir atsitiko. Vėl neužtikrintai sužaidė mūsų gynėjai, bei vartininkas ir rezultatas tapo lygus 2-2. Antro kėlinio pabaigoje jau varžovai sukūrė dvi pavojingas progas. pirmu atvėju sėkmingai sužaidė mūsų vartininkas, o anrame epizode K. Gavėnas "paaukojo" savo nosį, kad apginti mūsiškių vartus. Teisėjo švilpukas užfiksavo lygiasias. Varžovų treneris pripažino, kad mes buvom labiau verti pergalės neigu šeimininkai. Gaila, bet ji ir vėl išsprūdo iš mūsų rankų. Vėl šposą iškrėtė Meistras žaidęs varžybas su tos pačios kojos batais abėjais dešinės ir dar visai neblogai. Meistras ir Afrikoj Meistras.