Po pertraukos sugrįžo didysis futbolas
Šeštadienį Rokiškio FK vyko į priešų teritoriją. Anykščiuose laukė seni pažystami vietos futbolininkai ir atnaujintas Anykščių stadionas. Panašu, kad jo veja labiausiai sužavėjo Vaidą kuris taip ir ieškojo progos ant jos pagulėti. Tačiau nepagulėjimo metas, o rimta dvikova laukė visos komandos. Tik penktadienį po rajono pirmenybių pradėjome "krapštyti" žaidėjus jų skaičius nuo 8 išaugo iki 13. Tvankus oras ir nuolatinė kova reikalavo, kad jų būtų bent 15.
Į varžybas pakvietė Kalomba kuris šiuo atveju buvo aikštės teisėjas, o darbo jam ir visai brigadai tikrai netrūko.Anykštėnai nuo pat pradžių bandė parodyti kas čia šeimininkas, tačiau jų išpuoliams trūko tikslumo. Po kurio laiko įsidrasinome ir mes. Gal mūsų švartis ir nebuvo visai logiškas pagal varžybų eigą, tačiau labai laiku ir vietoje. Persvaros ilgai neišsaugojome. Po baudos smūgio prie mūsų vartų ir Gedvės "aš" nieko nesigavo akcentuotas smūgis po skersiniu ir 1-1. Pagal progas pirmame kėlinyje ko gero būtų lygybė.
Antrame kėlinyje varžovai dar labiau padidino spaudimą ir įpusėjus kėliniui daugėjo mūsų klaidų ir pavojingų momentų prie mūsų vartų. Varžovai turėjo kokias 3 šimtaprocentines ir aibę mažesnių progų, tačiau arba buvo netikslūs, arba Mutis taisė savo ir gynybos klaidas. Antro kėlinio pabaiga virto nebe malonumu, o kančia. Buvo ir kontaversiškų epizodų. Pražanga prie mūsų vartų kada tikrai būtų prireikę VAR sistemos buvo ar nebuvo 11 m. baudinys. Žiūrovo su skėčiu išėjimas į aikštę protestuojant prieš šoninio teisėjo veiksmus. Na ir aišku emocijos, emocijos. Kas matė šias varžybas turėjo būti ne nuobodu. Na o mes išnešėme sveiką kailį šiaip netaip išsaugoję lygiąsias.
Po varžybų vėl kilo filosofinis klausimas ar kai kada turėsim tokį stadioną Rokiškyje? Gedvė surado atsakymą, kai Alikui bus 60 metų ką gi laukti liko ne taip ir daug.