Kelionė į Karaliaučių 3 dalis

2018 06 21

Atskiras pasakojimas apie miestą tiek kiek teko jo pamatyti. Čia lankiausi pirmą sykį kolega buvęs prieš 10 metų pastebėjo akivaizdžius pokyčius į gerąją pusę. Kaip minėjau anksčiau stadioną pasiekėme be problemų jokių spūsčių prie stadiono irgi nebuvo. Į autobusą lipome mes ir kroatų sirgaliai iš karto buvo padaryta foto nors vėliau tų kroatų matėme tiek daug, netgi per daug. Nuo stadiono iki centro 3 sustojimai pravažiavome zoologijos sodą ir jūsų muziejų. Buvome paleisti aikštėje kur stovėjo obeliskas ir balta cerkvė beje vakare buvo paleisti jos varpai skambesys gan įspūdingas.

Miesto centrą jau buvo "okupavę" baltai-raudoni. Čia jų teritorija visur Kroatijos vėliavos, dainos, šūkiai. Gal jie elgėsi kiek įžūlokai tačiau ribų neperžengė. Buvo svarbu per tą laiką iki varžybų kuo daugiau pamatyti ir aplankyti oficialią čempionato parduotuvę, fan zoną, miesto įžymybes. Čempionato parduotuvėje tvyrojo chaosas pirkėjų daug pardavėjai laksto be galvų. Šiaip taip prisikvietėm vieną ir už 35 eurus įvaldėme oficialius čempionato marškinėlius, kavos puodelį, bei raktų pakabuką. Po pusvalandžio praleisto šioje parduotuvėje norėjosi nerti lauk nuo to chaoso. Toliau keliavome į FAN zoną ji įrengtą buvusioje karalių rūmų vietoje. karaliaučius labai nukentėjo per II pasaulinį karą. Didžioji miesto dalis buvo sugriauta ir neatstayta. Iš karalių rūmų likusi viena siena ir vyno rusių griuvėsiai. Tačiau centre visu "gražumu" spindi sovietmečio laikų daugiaaukštis pastatas neaiškios paskirties. Organizatoriai jį apkarstė FIFA reklama, kad būtų bent kiek normalesnis vaizdas. Į zoną patenkama praėjus sudėtingą patikros procedūrą dar "kietesnę" negu muitinėje. Prašė net atidaryti piniginę ir parodyti kas joje. Fan zonoje tarp varžybų vyksta koncertai, pardavinėjamas alus vaisvandeniai ir kt. Čia sutikome mūsiškį Raimundį kuris jau keletą dienų svečiuojai pas draugus. Kadangi laikas spaudė čia neužsibuvome ir judėjome toliau. Vienas ispūdingiausių istorijos paminklų Katedra menanti dar kryžiuočių laikus. Dabar ten rengia kamerinės muzikos koncertus už įėjimą paprašė 200 rublių.

Kavinėje ant Priegliaus kranto lengvai užkandome. Kainos aišku visu užkeltos. Už Kriko tipo alų paprašė apie 400 rublių. Užkandę vėl pajudėjome link miesto centro. Kadangi beveik visi keliai buvo uždaryti buvo galima eiti kur nori. Policinko paklausiau apie senamiestį atsakė, kad ne vietinis nežino. Savanoriai irgi elgėsi keistai jo klausi rusiškai tas atsako angliškai. Gal iš mūsų feisbukų matėsi jog ne vietiniai. Po kelių valandų nebuvimo miesto centras ošė dar labaiu tarp kroatų jau buvo ir "palūžusių" nuo nelygios kovos su alumi.Praktiškai nei į vieną užeigą nebuvo įmanoma patekti viskas rezervuota ir okupuota. Aplink vien kroatiškos dainos, skanduotės. Norėjosi kažko ramesnio. Susiradome "firminių" patiekalų užeigėlę ir paskutinį kartą rimtai pavalgėme prūsų žemėje. Kaip minėjau kainos aukštos jau nebesigilinome. Kadangi klijentų daug tai laukti teko ilgai, padavėjos nusikalusios. Miesto centras paliko neblogą įspūdį šiuolaikiškas. Mano kolega visą laiką piktinosi kaip taip sovietmečiu buvo galima statyti tokius nesamonigus pastatus dėja turime tokių ir Lietuvoje. Iš autobuso stotelės su dainuojančiais krotais leidomės link stadiono transportas čempionato žiūrovams nemokamas autobusai važiuoja vienas paskui kitą jokių bėdų iki varžybų lieka 2 val.

Pirma foto su kroatais