Kelionė į Karaliaučių antra dalis

2018 06 20

 Šis trumpas pasakojimas bus skirtas pačiai kelionei į Karaliaučių. Į Karaliaučių veda 3 keliai. Pagal navigaciją kelias viso apie 400 kilometrų nuo Rokiškio iki Karaliaučiaus. Kadangi tarpinė stotelė buvo Telšiai tai liko kaip ir du variantai važiavimui Pagėgiai ir Nida. Nidos nesirinkome nors tas kelias arčiausias. Keltas, mokesčiai ir kt.

 Apie 11 val. kirtome Lietuvos sieną čia jokių bėdų nebuvo eilių irgi. Važiavo pora ekpažų iš Latvijos ir vienas iš Lietuvos kaip supratome visi į varžybas. Už Nemuno iš karto kontrolės punktas, ko čia tikėtis nežinojome. Ant kelio gulinti "spygliuota gyvatė" nuteikė ne kaip. Kažkos pasenietis įdavė deklaraciją ir paaiškino ką ir kaip pildyti plius pats padėjo, kad būtų greičiau. Kai pradėjome važiuoti moteriškė su muitininkės uniforma užsipuolė, kad nesustojau prie STOP ženklo, teko grįžti atgal kelis metrus. Kai įvažiavome į kontrolės punktą pasitiko aibė kažkokių svarbių žmonių. Jaunuolis prisistatęs kad iš saugumo tarnybos klausinėjo kur, ko važiuojam, kada grįšime. Dar viena moteriškė nurodinėjo kur eiti, kitas liepė atidaryti automobilio duris nu žodžiu daug labai svarbių pareigūnų geležiniais veidais. Šalia stovėję lietuviai jau bandė piktintis jog per ilgai čia viskas trunka, bet ko gero patys suprato, kad geriau nesivelti. Po kokių 30 min. formalumai atlikti, štampai sudėti ir geležiniai vartai į Kaliningrado sritį atsivėrė. 

 Pirmi kilometrai Tilžės arba Sovietsko gatvėmis vyko dar nuo vokiečių laikų akmenimis grįstomis gatvėmis kur atrodė, kad automobilio dugnas tik tik bus nutarkuotas dėl nelygumų tačiau pasisekė laimingai. Po truputėlį ėmė dingti Lietuviškos radijo stotys išskyrus LRT. Laukė apie 100 km. kelias per buvusias prūsų žemes. Kas krito į akį pirmi 40 kilų šeip sau. Daug remonto darbų, tačiau čia nestatomi šviesoforai, o daromi apvažiavimai. Kaimeliai su sovietmetį menančiais pavadinimais daug radarų kurių vietiniai kaip ir nelabai paiso, o gal taip pasirodė. Po 40 kilometrų išvažiavome į geresnį kelią autostradą ir galėjome lėkti su vėjeliu viskas šiuolaikiška tvarkinga. Įvažiavę į miestą sustojome Lukoile atsigerti kavos užkasti. Pas pardavėją isiaiškinau kokia situacija su įvažiavimu į miestą. Miesto centras jau uždarytas todėl reikia važiuoti prie stadiono ten palikti auto, o į miesto centrą keliauti viešuoju transportu. Tai ir padarėme juolab kelio nuorodos buvo aiškios ir tikslios. Kelias visiškai naujas gal čiampionatui padarytas, užtrukome kelias minutes ir jau automobilių stovėjimo aikštelė prie stadiono. Vietiniu laiku apie 13 val. tarp kitko jis nuo mūsų skiriasi viena valanda. Palikę auto prie krotų autobusiuko pajudėjome link autobuso sustojimo kur jau būriavosi baltai raudoni.