Kupiškis, derbis, nesusipratimai, laiminga pabaiga
Paskutinės I rato varžybos mus atvedė į kaimyninį Kupiškį. Stadionas šiek tiek pasikeitęs su elektroniniu tablo, atsarginių žaidėjų vietomis pakenčiama vėja. Šeimininkų "Brazas" iš karto perspėjo, kad sunkiai renka žmones taigi suprask varžybų gali ir nebūti. Šiuo požiūriu kupiškėnų gretose pasimetimas aiškiai matyti, kad esame priklausomi nuo atskirų žmonių. na bet sudėtį jie surinko ir varžybos įvyko. Tiesa sakant nežinau kaip būtume elgėsi jei varžybos būtų neturėjusios laimingos pabaigos, nes pusė žmonių Kupiškio komandoje buvo nematyti.
Vėl vėlavo Vilniaus ekipažas tik likus 5 min. sulaukėme papildymo, taigi derbį teko pradėti ne visai tokia sudėtimi kokia norėjosi. Tradicinis apšilimas nieko gero nežadėjo judėjome labai sunkiai. Saulė ir karštis darė savo. Faktas, kad varžovai turi vos 11 žaidėjų paveikė turbūt neigiamai. Tapo aišku, kad varžybas laimės tie kurie labiau norės.
Pirmas 15 min. geriau atrodė šeimininkai, mes tik vieną kartą buvome priartėję prie jų vartų. Tuo tarpu Mutis turėjo ką veikti. Palaipsniui į žaidimą įsijungė Giedrius ir Rionkė reikalai ėmė taisytis ir iniciatyvą perėmėme.Pavojingi momentai vis kildavo prie varžovų vartų, tačiau realizacija buvo niekam tikusi. Pirmą įvartį gavom "tradicinį" kol aišinomės kas kaltas dėl netikslaus perdavimo varžovai greit išsimetė užribį ir išbėgo į susitikimą su Mučiu vienas prieš vieną. Rezultatas 0-1 mūsų nenaudai. Kėlinys artėjo į pabaigą kupiškėnų išpuoliai buvo reti bet pavojingi. Vieno iš jų metų suklydo gynyba ir gavom antrą. Galvoje kirbėjo mintis reikia važiuoti link Kaliningrado.
Per pertrauką išsikarščiavęs Mindaugas bandė užvesti komandą, teko jį net raminti, jo žodžiuose per daug girdėjosi "aš" ir visiškai neisgirdėjo "mes".
Antrą kėlinį pradėjome labiau susikaupę ir uždarėme varžovus jų pusėje. Pirmas mūsų įvartis krito po standarto. Lukui pavyko Kolarovo stiliumi nuginkluoti "milžiną" varžovų vartuose apvedus sienelę. Jau lengviau. Dar po dešimties minučių pavyksta reidas kairiuoju kraštu ir vidurio gynėjas Mode iš poros metrų uždaro skersą perdavimą 2-2. Lieka apie 10 min. dar vieną pavojingą ataką užbaigia Vaidas siųsdamas kamuolį į viršutinį vartų kampą. Iškrinta abu vidurio gynėjai Gedvė ir Modė varžybas užbaigiame gan ramiai varžovai kažko super pavojingo jau nesukuria.
Varžybose teko pergyventi ištisą dramą nuo beveik kracho iki sėkmingo išsigelbėjimo. Kiek leidžia atmintis tik 2010 m. turėjome varžybas su FK 2003 kai pavyko panaikinti dviejų įvarčių persvarą. Nežiūrint pergalės komandinė dvasia šlubuoja dar nuo žiemos sezono.
