Dar vienas smūgis
Pastaraisiais metais kovose su FC Narjanta vyrais lydėdavo sekmė. Paskutinį sykį kupiškėnai buvo laimėję 2011 m. dažniausiai varžybos baigdavosi arba lygiosiomis arba mūsų pergale. Vakar vyksusios varžybos vėl priminė tikrą derbį, dėja su cirko elementais.
Kupiškėnai pagaliau surinko kovinę sudėtį ir atsivežė bent 15 žmonių. Mūsų gretos vėl buvo skystokos tik 1 žmogus ant pakeitimo. Nepaslaptis, kad paskutiniu metu šlubuojam. Tos nelemtos varžybos su "Balsu" tarsi kažką išderino mūsų galvose, mūsų veiksmuose. Atsirado baimė pralaimėti ir jau ne pirmą sykį prasileidę įvartį pasimetam.
Varžybos prasidėjo visiškai netikėtai. Varžybų teisėjas Stasys švelniai tariant sunkiai stovėjo ant kojų. Aikštės teisėju tapo Gediminas iš Kupiškio, kurio kupiškėnai kaip suprantu nelabai mėgsta, o tai vėliau matėsi ir varžybų metu. Priekaištų dėl nusiteikimo kaip ir nėra vyrai išėjo užsidegę ir pirmas 15 min. kupiškėnai buvo prispausti prie savo vartų. Kėlėme kampinius, mušėme baudos smūgius, bet nesėkmingai. Kėlinio viduryje po kampinio kamuolys privalėjo patekti į varžovų vartus, tačiau gerai sužaidė vartininkas išgelbėdamas savo komandą. Prie mūsų vartų varžovai kaip ir nieko nesukūrė.
Stasį vis tik reikėjo pakeisti, nes jo stovis kuo toliau tuo "prastėjo". Vėliau ligoninėje jam buvo inkriminuota 3,8 promilės. Antrame kėlinyje varžovai įjungė aukštesnę pavarą ir mūsų gynyba ėmė trūkinėti. Pirmas įvartis į mūsų tinklą krito po eilės rikošetų, nesugebėjimo išnešti kamuolio. Varžovų žaidėjo išėjimas vienas prieš vieną su Mučiu buvo tikslus. Dar po kelių akimirkų gavom ir antrą "dovaną' šį sykį po kampinio. Nuo šio momento varžybos tapo tikru košmaru. Aistros kildavo ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų, nes kupiškėnų sirgaliai tiesa sakant užsiimė provokacijomis. Kai nesiseka žaisti, dar teko eikvoti jėgas ginčuose su žiūrovais. Bene realiausią progą sušvelninti rezultatą turėjom po Giedriaus reido ir perdavimo prie 11 m. žymės tačiau mūsų smūgį blokavo varžovų gynėjas. Mums stengiantis atakuoti atsivėrė gynyba, galėjom praleisti ir daugiau. Varžovai susispaudė prie vartų ir sėkmingai gynė savo tvirtovę. Likus žaisti apie 5 min. įvyko dar vienas incidentas. Jo kaltininku tapo tas pats žiūrovas kupiškėnas, o "auka' klubo vadovas pavadavęs "iškritusį" Stasį. Po kvailo susidūrimo teko aplankyti ir Rokiškio ir Panevėžio ligonines. Atrodo niekas nelūžo. Taigi va toks gavosi derbis.
Ką iš šalies galima būtų pridėti. Daug klaidų gynyboje - trūksta patirties ir susižaidimo. Nepavyksta išnaudoti mūsų kozirių greitų žaidėjų. Po praleisto įvarčio bandom gelbėti komandą po vieną ir aišku nesigauna, nes to neužtenka. Perlaikom kamuolį, netikslūs perdavimai žodžiu bėdų turim daug. Kupiškėnai su tokia sudėti bus rimtas riešutas daug kam ir jų lygiosios su Rėkliais tikrai neatsitiktinės.