Sudėtingoje kovoje pasiekta pergalė
Pirmadienis birželio 17 d. 7 val. 55 min. kol kas jokio panašumo, kad gali lyti. Visos prognozės šuniui ant uodegos, kaip ko gero ir vakar dienos rungtynėse.
Skepticizmo netrūko. Vėl tradiciškai nesurinkom geriausios sudėties ir ant atsarginių suolo turėjom tik du keitimus. Jeigu kas būtų pasiūlęs lygiąsias mače su Anykščiais ko gero būtų buvę galima sutikti. Nežiūrint visko reikėjo eiti į aikštę ir kovoti. Prieš varžybas akcentavome du momentus tai Valančiūnas ir Švagždys. Sustabdžius šį tandemą galima tikėtis sėkmės priešingu atveju gali baigtis liūdnai.
Varžybų pradžia parodė, kad svečiai nusiteikę labai ryžtingai. Nesužaidus ir 5 min. Kalombai teko demonstruoti visus savo sugebėjimus. Iniciatyva priklausė svečiams, jie ilgiau kontroliavo kamuolį, pavojingiau atakavo. Mums, tuo tarpu jį suvaldyti sekėsi labai sunkiai, jeigu gynėjai dar tarpusavyje kelis sykius padarydavo tikslius perdavimus, tai toliau sekdavo praradimas. Neužsikabino už kamuolio nei Giedrius, nei Marius priekyje, buvo matyti, kad abu labiau vienas kitam trukdo, nei padeda. Įpusėjus kėliniui į mūsų vartus krito pirmas įvartis. Aikštės viduryje įvyko susidūrimas, kol bandėm aiškintis kas kaltas, sekė perdavimas link mūsų vartų, kur tas pats M. Valančiūnas priėmė kamuolį apsisuko, bei smeigė į apatinį vartų kampą. Kalombai neliko nieko kito, kaip palydėti jį akimis. Varžovai šiek tiek apsiramino, juk rezultatas jau yra. Vienu iš lemiamų šeštadienio varžybų momentų tapo varžovų reidas į mūsų baudos aikštelę, kada buvo "išmaudyta" visa gynyba ir tik meistriškas Kalombos seivas išgelbėjo vartus. Jeigu rezultatas būtų tapęs 0-2, atsitiesti jau būtų be galo sunku. Iš mūsų pavojingų atakų pirmame kėlinyje galima būtų išskirti du momentus. Visų pirma tai Aliko prasiveržimą dešiniuoju kraštu ir perdavimą į varžovų baudos aikštelę, kur Mariui pritrūko sėkmės, bei Dainiaus smūgį į varžovų vartų skersinį. Iki pirmo kėlinio pabaigos likus žaisti apie 5 min. įvyko du svarbūs momentai. Visų pirma Marius sugalvojo kelti kampinį, nežinau kur jis taikė, bet kamuolys fantastiška trajektorija įlėkė į varžovų vartus. Čia suklydo vartininkas, padėjo ir stiprus vėjas. Taigi kiek netikėtai rezultatas tapo 1-1. Kitas svarbus momentas tai Dariaus įsiveržimas į varžovų baudos aikštelę ir gautas smūgis į saulės rezginį, kur prireikė net medikų pagalbos. Teisėjas pražangos neįžvelgė. Reziumuojant galima teigti, kad pirmas kėlinys priklausė Anykščiams.
Antrame kėlinyje į karį saugų kraštą žiūrovų laimei išėjo Meistras. Rionkei šios varžybos nelabai pasisekė. Meistriukui pavyko uždirbti kampinį. Po kampinio smūgio vėl nelabai užtikrintai sužaidus varžovų vartų sargui, Dainius smūgiu galva išveda mus į priekį. Varžovų žaidimas visai pakrinka. Dar po vieno "standarto" aukštai pašokęs dabar jau Giedrius galvos smūgiu smeigia trečią vinį į varžovų vartus. Varžybos darosi nervingos pasipila geltonos kortelės daugiausiai už "kalbas". Anykštėnai nemoka pralaimėti, juolab kažkokiam Rokiškiui.
Varžyboms artėjant į pabaigą Darius atsilygina savo skriaudikui tiesiog jį "nušienaudamas"...... raudona korta. Varžybų teisėjui skaičiuojant paskutines minutes varžovai sugeba sušvelninti rezultatą 3-2, bet pergalę kiek netikėtą švenčiame mes. Taip neapsėjo be sėkmės, bet kiek kartų mums yra nesisekę taigi pagauti fortūną irgi labai svarbu.
Šį sykį išskirčiau Aliką. Dar prieš pora metų Gasas jį ir Karolį vadino Lioleku ir Boleku t. y. nieko gero. Šiandien Alikas vis labiau tampa svarbiu mūsų komandos žaidėju. Tobulėjimui dar vietos yra daug, bet pažanga irgi akivaizdžiai matoma.