Kuršėnuose atsilaikyti nepavyko
Liepos 7 d. vakarą Rokiškio FK Pipirini užbaigė pasirodymą 2010/2011 m. LFF turnyre, o tuo pačiu ir pirmą šių metų sezono dalį. Varžybas FK Venta pralaimėjome 2-5. Rezultatas nekoks, bet ar galėjo būti geriau? Stebint varžybas iš šalies ko gero nelabai.
Į varžybas vykome ilgai. Panevėžyje prisijungė Atomiečiai, tiesa ne visi nebuvo Agniaus. Kuršėnus pasiekėme apie 19 val. iki varžybų dar buvo likęs pusvalandis apšilimui. Kuršėnuose sužinojau, kad mūsų apranga ne oranžinė, o raudona? teko dėtis skirtukus. Visą kelią protarpiais lijo buvo apsiniaukęs dangus. Kuršėnuose plieskė saulė, pūtė stiprus priešpriešinis vėjas. Aikštė savo dydžiu panaši į Rokiškio, gal geresnė vėja. Teisėjai iš Panevėžio.
Varžyboms pasirinkome gynybinę taktiką. Gynėjų linija įprastinė. Trys vidurio saugai, šonuose Rolka ir Algis, priekyje Marius. Mūsų idėja paprasta apsiginti ir bandyti kontratakuoti. Iki pirmo kėlinio vidurio viskas sekėsi neblogai. Varžovai tiesa gan greit mus uždarė savoje aikštės pusėje, tačiau stengėmės žaisti labai atidžiai. Vieną sykį stebuklingai vartus apgynė Kolomba, kelis sykius varžovai nepataikė iš patogių padėčių. Varžovų treneris pradėjo nervuotis ir išėjo iš stadiono. Apie 25 min. krito pirmas įvartis į mūsų vartus. Jį suklaidinęs mūsų gynėjus ir pavojingai įsiveržęs į baudos aikštelę pelnė šeimininkų puolėjas. Dar po kelių akimirkų suirutėje prie mūsų vartų krito antras įvartis. Trečią varžovai pelnė tolimu smūgiu. Tuo mūsų bėdos pirmame kėlinyje nesibaigė. Vėl patempė raiščius Andrius, buvo "pakaustytas" Rolka. Negali sakyti, kad varžovai žaidė grubiai, tačiau labai kietai tai mums irgi netikėta. Tiek vadinamų "padkatų" dar neteko matyti. Dauguma bandymų permesti kamuolį Mariui buvo nesėkmingi. Apskritai galima sakyti, kad visą pirmą kėlinį tik atsišaudėme. Ir visgi savo šansą turėjome Andrius labai pavojingai įsiveržė į šeimininkų baudos aikštelę dešniuoju kraštu ir smūgiavo iš tribūnos atrodė įvartis, tačiau kamuolys pralėkė visai šalia vartų.
Po pirmo kėlinio rezultatas 0-3 ir reali sutriuškinimo grėsmė. Reikėjo kažką keisti, kadangi varžybų išgelbėti jau buvo neįmanoma. Grįžom prie įprastinės schemos 4-4-2. Antro kėlinio pradžioje pabandėme išlyginti žaidimą. Varžovai padarė keitimus atsipalaidavo. Gavom teisę kelti kampinį iš kairio krašto. Gedvės smūgiuotą kamuolį varžovai atmušė tam pačiam Gedvei. Antras bandymas skersuotui virto kurijozišku įvarčiu. Kamuolys pakilo aukštyn ir pradėjo leistis link vartų. Varžovų vartininkas "pametė" vartus, o kamuolys pučiamas vėjo nusileido jam už "kalnieriaus". Kaip sako Gena įvartis š...... nekvepia. 1-3 jau lengviau. Praėjus kiek laiko varžovai susigrąžino iniciatyvą, nos mūsų puolimas irgi pradėjo rodyti dantis. Varžovų atakos ritosi kaip bangos. Po vienos iš jų varžovai smūgiavo maždaug iš 25 metrų kamuolys įlėkė į mūsų vartus. Kodėl jo neatmušė Kalomba? Iš šalies žiūrint atrodė kamuolys ištraukiamas, tačiau realiai.... Varžovų gynybą draskė Andrius negailėdamas, nei savęs, nei varžovų gynėjų. Jam pavyko juos priversti suklysti ir išbėgęs į "randevu" su varžovų vartininku nepaliko pastarąjam jokių šansų. 2-4 jau pusė bėdos. Varžovai nesiruošė sustoti ir toliau spaudė mūsų gynybą. Likus žaisti maždaug 5 min. jiems pavyko pelnyti 5 įvartį po rikošeto. Po varžybų kalbėjome, kad 3 įvarčius buvo galima ištraukti, tačiau varžovai ir galėjo jų primušti daugiau negu 5. Mes išnaudojom apie 50 proc. savo progų.
Sunku būtų ką nors išskirti šiose varžybose. Visi stengėsi kovojo. Gerai atidirbo gynyboje Ernestas, daug juodo darbo atliko Algis, savo galimybes parodė Andrius, nors ir žaisdamas pusantros kojos. Reikia pripažinti varžovas buvo stipresnis. Brandesnė taktika, gersnė individuali technika, geras fizinis pasirengimas. Varžybas reikia vertinti, kaip pamoką ir nedaryti iš to tragedijos, nes nusileista potencialiai stipresniam varžovui.
Namo važiavom ilgai. Šiaulių Akropolyje pasižiūrėjom Pasaulio futbolo čempionato pusfinalį. Čia prisijungė Zenius su savo šiaulietiškais bajeriais. Išvežiojom Atominius po namus. Kaip visada prie alaus daug diskutavom apie mūsų ateitį, perspektyvas į Rokiškį sugrįžom 2.30 val. Taip baigėsi mūsų rimčiausia išvyka šį sezoną.
Su Atomu sutarėm sužaisti draugiškas varžybas šį savaitgalį liepos 11 d. Rokiškyje. Artimiausia treniruotė penktadienį 19 val.
Pavyko padaryti tik vieną foto, nes nelemto aparato elementai nebuvo pakrauti.
