Ar tikrai viskas gerai kas gerai baigiasi?
Paskutinės nueinačios vasaros rungtynės vyko Panevėžyje. Išvykome iš Rokiškio plaupiant lietui tuo tarpu Panevėžys pasitiko tik tik nešviečiant saulei. Varžybos kurios turėjo būti "lengviausiomis" tradiciškai tampa vienomis iš sunkiausių.
Susirinkom gerai, nuotaika gera, bet jautėsi atsipalaidavimas. Jau apšilimo metu trūko azarto. Varžybos su paskutinę vietą užimančia komanda tapo debiutu naujai aprangai. Čia irgi buvo nuogastavimų, nes prietarai kaip bebūtų egzistuoja.
Tas toks mūsų atsipalaidavimas lėmė įvartį į mūsų vartus jau 10 minutę. Čia kaip Žalgiris su Mūra laiko daug dar atsitiesime. Įvartis gavosi labai apmaudus per centrą paleidome varžovą o juk čia mūsų koncentracija turi būti didžiausia. Na ir prasidėjo mums nepalankus žaidimas. Kaip ir iniciatyvą turime kamuolį turime, bet nelabai aišku ką su juo daryti. Rionkė paaštrina kairėje tuo dažniausiai viskas ir pasibaigia. FA jaunimas tuo tarpu greitai pereina į kontras ir kelia mums rūpesčių gynyboje.
Po pirmo kėlinio 0-1. Per pertrauką sutareme, kad būsime aktyvesni ir presinguosime varžovus. Dabar iniciatyva visiškai priklauso mums, bet per mažai grąsiname varžovų vartams, visiškai negalime išnaudoti greitų kraštų nes varžovai irgi bėga. Jaunimo išpuoliai netgi pavojingesi Mutis ir gynėjai turi pakankamai darbo. Rungtynėms artėjant į pabaigą surengėme pavojingą ataką, tačiau Luko smūgis į debesį parodo mūsų situacijos sudėtingumą. Į aikštę grįžęs Rionkė paleidžia šūvį iš toli vartininkas ištraukia. Artėja pralaimėjimas tikrai gerai žaidžiančiai komandai. Tačiau įvyksta nedidelis stebuklas. Po aštraus perdavimo į varžovų baudos aikštelę Modestui Baltrūnui pirmu lietimu pavyksta sukontroliuoti kamuolį, o antru smūgiu nuginkluoti varžovų vartininką 1-1. Čia pat aidi finalinis švilpukas ir visą laiką kausčiusi įtampa atslūgsta. Kaip ir prieš dvi savaites išsigelbėjome pačioje varžybų pabaigoje. Kas tai sėkmė ar nenuleidimas rankų varžantis iki pabaigos? O gal FA jaunimo nepatirtis? Sėkmė kol kas mus lydi, bet ir ji turi savo ribas.
Kitas savaitgalis laisvas nuo futbolo, bet klubo bendruomenė švęs 15 metų jubiliejų. Į stadioną sugrįšime po dviejų savaičių varžyboms su kaimynais iš Biržų.
Varžybas inkognito stebėjo mūsų senjorų draugas Pranas iš Vilniaus. Pabandysime paderinti draugiškas varžybas su jo Salininkų komanda sezonui pasibaigus.
